Klaipėdos rajonas – vizijos ir perspektyvos

      Mūsų rajonas turi labai daug privalumų ir gerųjų pusių. Visų pirma turime virš 50 000 nuostabių ir darbščių žmonių. Turime jūrą, marias ir Minijos upę. Turime automagistralę, geležinkelį ir galimybę greitai pasiekti uostą. Turime daug didelių ir mažų, sėkmingų ir pelningų įmonių. Atrodytų, ko mums galėtų trūkti, turėtume žydėti ir klestėti. Tačiau pasirodo ne visiems mūsų rajone gyventi gera. Dalis rajono gyventojų pasišovė prisijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės.

      Vadinasi reikia ieškoti priežasčių ir spręsti situaciją bei planuoti ateitį taip, kad niekam nekiltų noras palikti mūsų rajoną. O kelių tam turime labai daug. Galimybės yra ekonominės, bendravimo, kultūrinės ar paprasčiausiai buitinės, kaip pavyzdžiui atliekų išvežimas.

      Suprantu, kad mūsų pagrindiniai horizontai, kuriuos turime atverti yra: Klaipėdos rajono sparčiai besivystančių Sendvario, Priekulės ir Dovilų seniūnijų klausimai. Didžiulis dėmesys turi būti skirtas moksleivių ugdymui ir švietimo aplinkai. Miestų ir miestelių sutvarkymas, viešosios infrastruktūros priežiūra ir tvarkymas. Rajono verslo vystymas ir sąlygų gerinimas, turizmo paslaugų vystymas ir plėtimas. Rūpestis senjorais, neįgaliaisiais ir socialinius įgūdžius praradusiais asmenimis. Kultūros įstaigų veikla ir darbuotojų darbo organizavimas bei apmokėjimas. Sporto ir aktyvaus poilsio, tokių kaip baseino, ledo arenos, sporto salių įrengimas ir vystymas.

      Žinau, kad turint tikslą reikia turėti ir jo pasiekimo kelius. Šiandien standartiniai sprendimai daugiausiai jau nebeveikia, baigiasi ES finansavimas, Valstybės investicijų programa irgi visko negali finansuoti. Todėl reikalingas visiškai naujas, kitoks požiūris į problemų ir iškilusių iššūkių sprendimą.

      Todėl pradedant nuo labai besivystančių gyvenviečių siūlau visų pirma sudėlioti rajono seniūnijų infrastruktūros finansavimo prioritetus būtinai skaičiuojant kaip rodiklį gyvenviečių plėtrą ir jaunų šeimų skaičių. Tai turi būti vienas iš pirmųjų faktorių nulemiančių investicijų dydį. Antra galimybė išsaugoti tarpusavio pasitikėjimą tarp savivaldybės tarybos, administracijos ir gyventojų yra prievolė kalbėtis ir girdėti. Turime pasiekti, kad į kiekvieną gyventojo klausimą būtų pateiktas aiškus ir išsamus atsakymas.

      Pagrindinė švietimo infrastruktūros problema yra besikuriančiose ir besivystančiose gyvenvietėse. Sendvario seniūnija neturi mokyklos, Ketvergių mokykloje netelpa mokiniai. Tai yra pagrindiniai mūsų iššūkiai švietimo srityje. Nesutinku, kad vienos didžiulės mokyklos statyba išspręs problemas, kadangi toks centras sudarys sąlygas atsirasti darželinukų ir pradinukų tėvų nepasitenkinimui dėl mokinių vežiojimo, kamščių prie mokyklos ir kitų nepatogumų. Teko ne kartą kalbėtis su Sendvario seniūnijos gyventojais. Visi jie pasisako, kad kaimuose reikia paskirstyti darželius ir pradines mokyklas, kad tėvai galėtų vaikus nuvesti ir tik toliau gyvenantys atvežti. Pastatyti reikia vieną ilgąją Gimnaziją, kur mokytųsi mokiniai nuo 5 klasės iki gimnazijos pabaigos. Tokiu atveju išvengtume koncentracijos ir leistume tėvams nedirbti taksistais vežiojant darželinukus ir pradinukus. Gimnazijos mokinius atvežtume centralizuotai iš seniūnijos gyvenviečių. Būtina plėsti Ketvergių mokyklą, pastatyti priestatą, kad mokykla atitiktų reikalavimus ir visi apylinkių mokiniai rastų ten vietą.

      Mūsų miestai ir gyvenvietės Gargždai, Priekulė, Vėžaičiai, Dovilai, Endriejavas, Veiviržėnai, Agluonėnai ir kiti turi būti tvarkomi parengiant sutvarkymo specialiuosius planus, kuriais remiantis būtų renovuojami ir remontuojami ar statomi pastatai, tvarkomos gatvės, aikštės ir skverai. Tokiu būdu mes išgautume urbanistinį vientisumą, nerėžtu akies bele kaip statomi statiniai ar tvarkoma infrastruktūra. Kelių ir gatvių remontas, apšvietimo įrengimas ir autobusų stotelių statyba turi būti vykdomas pagal kiekvienai seniūnijai skirtas lėšas ir seniūnijoje patvirtintą eiliškumą, kuris patvirtinamas, suderinus seniūnaičių sueigoje.

      Rajono verslo vystymo ir sąlygų gerinimo srityje pagrindinį dėmesį numatome skirti mažų ir vidutinių įmonių plėtrai ir paramai. Tai yra tas rodiklis, kuris leis pasiekti, kad kuo daugiau rajono gyventojų patys sau susikurtų darbo vietas. Finansinės paramos gali būti teikiamos kuriantis labai mažoms ir mažoms įmonėms. Stambioms ir vidutinėms įmonėms finansine parama ar atleidimu nuo mokesčių nepadėsime, joms reikia greitų sprendimų, „žalios šviesos“ jų investicijoms ir plėtrai. Pagalbos joms sprendžiant klausimus valstybinėse institucijose.

      Turizmo plėtros srityje taip pat turime idėją, kurios pagalba galima ryškiai padidinti srautus mūsų ir aplinkinėse savivaldybėse. Sieksime, kad Kuršių Marios būtų paverstos „žvejybos oaze“, kurioje būtų sustabdyta verslinė žvejyba. Pateiksiu keletą skaičių: iš mėgėjiškos žūklės valstybė turi apie 4 milijonus eurų pajamų per metus, verslinės žvejybos įmonių pajamos skaičiuojamos apie 500 tūkstančių per metus, iš kurių valstybei tenkantys mokesčiai ko gero neviršija šimto tūkstančių, o atlyginimai ko gero sudaro kokį 150-200 tūkstančių. Sustabdžius verslinę žvejybą žuvų ištekliai atsistatytų per keletą metų ir sulauktume papildomų tūkstančių žvejų mėgėjų. Iš šių lėšų būtų galima finansuoti pasitraukimą iš verslinės žvejybos, mokėti kompensacijas. Žinoma, tai nėra savivaldos sprendimų sritis, tačiau tariantis su aplinkinėmis savivaldybėmis galima įtakoti tokius sprendimus vyriausybėje ir seime.

      Žmonėmis, padėjusiais pagrindą dabartiniam mūsų gyvenimui - mūsų senjorais turi būti tinkamai pasirūpinta. Kaip ir silpnesniais mūsų visuomenės nariais – neįgaliaisiais ar socialinius įgūdžius praradusias asmenimis. Socialiniai darbuotojai daug ir tinkamai dirba, tačiau mes turėtume šiam darbui pasitelkti aktyvias vietos bendruomenes ar kitas nevyriausybines organizacijas. Savanorystė šiame darbe turi būti populiarinama ir skatinama. Tam reikėtų skirti dalį sutaupytų socialinės paramos lėšų.

      Reikėtų pabaigti lygiavą kultūros finansavime. Turime skatinti gyventojus ir darbuotojus įsitraukti į kultūrinę veiklą. Mūsų supratimu reikalinga dvinarė darbo apmokėjimo ir renginių finansavimo programa. Viena dalis skiriama minimalių darbų atlikimui, kita dalis finansuojama pagal vykdomus renginius, jų kiekį ir kokybę, saviveiklinių kolektyvų veiklą, jų pasiekimus. Nesuprantu, kaip renginių, kuriuos vykdo kultūros centrai rėmėju įvardijama savivaldybė, juk tai jos tiesioginė pareiga. Neatidėliotinas Gargždų kultūros centro rekonstrukcijos klausimas, tai turi būti investicijų prioritetas Gargžduose. Žinoma renovacijos negalima būti vykdoma pagal 10 metų senumo projektą. Būtina spręsti muziejaus patalpų klausimą.

      Siekiant gyventojų užimtumo ir sveikatinimo per sportą būtina plėsti rajono sporto aikštelių ir statinių tinklą. Gera idėja daugiafunkcinis centras Gargžduose, tačiau ar tikrai galime apie tai svajoti, kol mūsų vaikai Sendvario seniūnijoje ir Ketvergiuose neturi mokyklos. Mano giliu įsitikinimu daugiafunkcinis centras Gargžduose reikalingas, tik ar tuo įsitikinę rajono gyventojai. Kad tai sužinoti reikia jų paklausti. Dabar labai madinga viešoji privati partnerystė. Tačiau vietoje pasirinkto atskiro verslo subjekto mes siūlome sukurti Gargždų daugiafunkcinio centro fondą, kurio veikloje savo privačiomis lėšomis galėtų dalyvauti visi rajono gyventojai. Fondo valdyba sudaryta iš privačių asmenų 50/50 su savivaldybe galėtų finansuoti tokią statybą, jei būtų surinkta ne mažiau kaip pusė reikalingų lėšų iš privačių investuotojų. Sakykim pirmojo etapo – baseino statybai iš reikalingų 3 milijonų eurų būtų surinkta pusė, tokiu atveju antrą pusę įsipareigoja dengti savivaldybė. Tokiu būdu būtų galima vykdyti ir kitus etapus. Privatiems investuotojams grąža būtų su 2 ar 3 procentų palūkanomis. Tokiu atveju sužinotume ar rajono gyventojams tikrai reikia tokių paslaugų.

      Apžvelgėme tik mažą dalį opiausių rajono problemų ir sprendimo būdų. Tikimės, kad mūsų idėjos Jums yra priimtinos ir galėsime bendrai su Jumis jas įgyvendinti. Tam trūksta tik vieno dalyko - Jūsų leidimo tai daryti, tai yra Jūsų pasitikėjimo.

 

Vaclovas Macijauskas – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys,kandidatas į rajono savivaldybės merus

 

 

Kreipimasis į Slengių gyvenvietės gyventojus

  „Dažniausiai reikia keisti ne aplinką, o patį save.“

                                               Arthuras Christopheris Bensonas (anglų poetas, rašytojas)

       Šia sentencija pradėjome savo kreipimąsi į Slengių gyvenvietės gyventojus ne su priekaištu. o su pasiūlymu apmąstyti tai, kas dabar vyksta. Taip, sutinkame, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė per mažai dėmesio visai besiplečiančiai Sendvario seniūnijai. Sutinkame ir su tuo, kad Slengiuose dar daug neišspręstų problemų ir bėdų, tokių pat kaip ir kitų rajono gyvenviečių bendruomenėse. Tačiau ar tikrai apgalvojote, kas pasikeis, kas bus geriau, kai gyvenvietę prijungs prie Klaipėdos. Skaitant Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko interviu „Vakarų ekspresui“ neradome jokio pažado, kad tuoj bus tvarkomos problemos. Vytautas Grubliauskas pasibėdavojo, kad ne visi patenka į norimas mokyklas, kad ir Klaipėdos vaikams mokyklų trūksta, reikia statyti modulinius priestatus ir taip toliau. Na, susisiekimas gal kiek ir pagerės, o tikėtis investicijų į infrastruktūrą, gatvių apšvietimą tikrai nepažadėjo.

    Neatmetama ir tai, kad Klaipėdos miesto politikai Jūsų kortą naudos ir rinkimuose, neva padidinome miesto gyventojų skaičių, pas mus geriau, nei rajone ir taip toliau. Prisimena spaudoje skaitytas vieno Klaipėdos politiko pasisakymas: „dar nesikreipėme į rajono savivaldybę dėl žemės sklypo kapinėms, tačiau, jei nesutiks, kreipsimės į Vyriausybę ir ji savo sprendimu tai išspręs“. Ar Jums tikrai reikia ten, kur kažkas laiko save „Vyresniu broliu“ ir nesiskaito su kitų nuomone? Ar esate garantuoti, kad prijungus gyvenvietę prie Klaipėdos, laisvame sklype nebus suformuotos civilinės miesto kapinės, pastatytas krematoriumas ar pradėta kita veikla, kurios į savo teritoriją neįsileidžia Klaipėdos rajonas?

    Ko gero pradėjus nuo sentencijos, jos mintimi reikėtų tęsti ir toliau. Tik pakeitus savo požiūrį, galima keisti aplinką, o tai galime daryti tik būdami aktyvūs. Manome, kad reikės visuomenės ir bendruomenės iniciatyvų, keičiant situaciją, net jei būtų priimtas sprendimas prijungti Slengius prie Klaipėdos. Galima veikti subūrus aktyvius žmones į bendruomenę ar visuomeninį rinkimų komitetą ir savo darbais keisti situaciją, liekant rajono teritorijoje. Taip pat galima aktyviai veikti ir renkant patikimus savo atstovus į rajono tarybą.

    Mūsų visuomeninė organizacija „Bendrai visi“ neslepia siekio kaip visuomeninis komitetas kelti kandidatus Klaipėdos rajono mero ir tarybos rinkimuose. Siūlome ir jums prisijungti keičiant esamą požiūrį, kad „vis tiek juos prijungs prie Klaipėdos“. Siūlome savo ateitį kurti patiems ir savo rankomis. Kelkite kandidatus į rajono tarybą ir būdami vieningi, išrinkite tuos žmones, kuriems tikrai rūpės Jūsų reikalai. Mes pateikėme siūlymus, kaip galima pagerinti Slengių ir aplinkinių gyvenviečių situaciją, tai galite rasti tinklaraštyje Mano Gargždai - //mano-gargzdai.lt/component/k2/item/15120-siulo-kaip-keisti-situacija-slengiuose .

    Šiandien šalies problema yra emigracija. Pateisinam žmonių norą gyventi geriau, tačiau negalime pateisinti savo tėvynės nemeilės ir sakymo, kaip joje blogai. Kyla klausimas: o ką padarėm, kad čia būtų geriau. Todėl išėjimas situacijos nepakeis. Ekonominę situaciją keičia tikslingas darbas ir tarpusavio supratimas bei susiklausymas. Šito mes Jums, gerbiami Slengių gyventojai, ir linkime. Tikimės, kad atrasite savyje geranoriškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis veikti, nebetikėsite tuščiais pažadais, jog kitur yra geriau.

    Tad mūsų organizacijos vardu kreipiamės į Jus, mieli Slengių gyventojai, kaip buvo nepritarta rajono pavadinimo keitimui, prašome nepritarti ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriniam skaidymui. Artėja rinkimai, davėte gerą pamoką dabartinei ir būsimai valdžiai, išlaikykime rajoną vientisą ir dirbkime Bendrai visi.

 

Vaclovas Macijauskas – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys,

Violeta Gedgaudienė – Visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“ pirmininkė.

Kur mes einam arba „Vsiozakonno“

                                             (viskas pagal įstatymą)

          Galvojau po paskutinio Tarybos posėdžio nurysiu neskanią piliulę dėl rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus elgesio, nes vien svarstymas ar komisijos sukūrimas turėjo duoti naudos bent jau atsakingam žmogui leisti suprasti, kad taip elgtis su žmonėmis negalima. Tačiau perskaičius 2018 rugsėjo 15 dienos straipsnį „Bangoje“ „Gargždų seniūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė“ pradėjau galvoti, kad mūsų Savivaldybės administracijoje įsimetęs „vėžys“. Kaip žinote tai tokia liga, kuri patekusi į organizmą apima vieną organą po kito. Dar kartą perklausiau įrašą, kur direktorius bendravo su Lėbartų gyventojais, kuris gali būti ar nebūti autentiškas, tačiau man užkliuvo ne žodžiai, o Sigito Karbausko pokalbio vedimo maniera. Jis gali nutraukti gyventoją ( interesantą) pusėje sakinio, pakelti balsą, jei jam kas nepatiko, nepagarbiai tildyti pašnekovą. Kaip pats pripažino, išvarydamas gyventojus iš kabineto pasakyti „čiuožkit iš čia“.

          Gal nieko nepadarysi, gal čia, kaip sakė Tarybos narys Albinas Klizas, direktoriaus kaimietiškumas, tačiau turėčiau pasakyti, ne pačia gerąja prasme išlenda. Žinoma, tikrai direktorius neišvadino gyventojų necenzūriniais žodžiais, nestumdė jų. Tik kiekvieną paeiliui, gyventojų teigimu, išvadino savanaudžiais. Taigi, smurto nebuvo, necenzūrinių žodžių irgi ne. O visa kita juk galima? Tad jokio Baudžiamojo kodekso straipsnio čia nepritaikysi. Komisija, kuri tyrė tą konkretų atvejį nustatė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, Tarybos dauguma patvirtino komisijos išvadą. 

          „Valstybės tarnautojas privalo - laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių; Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai.“Tai ištraukos iš Valstybės tarnybos įstatymo. Negaliu teisti, tik informuoju, tačiau komisijos ir rajono tarybos daugumos atstovams pravartu būtų jį pavartyti.

          Taigi grįžtam prie Gargždų seniūno tarnybinės transporto priemonės, tam tikrą laiką nepažymėtos atitinkamu ženklu, naudojimo asmeniniais tikslais, galimai asmeninio automobilio plovimo seniūnijos kieme ir pomidorų auginimo seniūnijos šiltnamyje temos. Tas pats Valstybės tarnybos įstatymas sako: „Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims“. Pomidorų auginimo faktas esą neįrodytas, nors tikriausiai niekas iš Savivaldybės sudarytos komisijos narių net nepasivargino nueiti ir pažiūrėti, tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams tikslams faktas irgi esą neįrodytas, nes, matyt, vėlgi niekas iš tos komisijos nepatikėjo laikraščio korespondentės ir laikraščiui informaciją pranešusiu asmeniu (tai Visuomenės informavimo įstatyme vadinama šaltiniu, kurio žurnalistas viešai neprivalo atskleisti), ko gero, minėtos publikacijos autorės nepasivarginta pakviesti į komisijos posėdį, taip pat niekas neapklausė mačiusiųjų žaliuojančius pomidorus seniūnijos šiltnamyje žmonių arba tų darbininkų, kurie galimai plovė seniūno automobilį seniūnijos kieme. Taigi grįžkime prie „vėžio“, kuris griaužia mūsų Savivaldybės politinę daugumą. Juk kitaip ir būti negalėjo, jei dalis Savivaldybės tarybos daugumos narių balsavo, kad direktorius „Tvarkos ir teisingumo“ partijos skyriaus pirmininkas tarnybinio nusižengimo nepadarė, tai kita dalis irgi turėjo nuteikti miną, kad socialdemokratas Saulius Bakšinskas ir nieko neleistino nedarė. Taigi „Vsio zakonno“.

           Noriu nuoširdžiai pasakyti, kad man labiausiai gaila ne TT ar SD partijos, ne direktoriaus ir ne seniūno. Man gaila ir graudu, kad jauni žmonės­– „Bangos“ korespondentė ir Lėbartų kaimo naujakuriai- buvo įvardinti kaip melagiai, seniūnijos darbuotojai ir matę pomidorus seniūnijos šiltnamyje gyventojai buvo palaikyti aklais, nes matė ne tą, ką reikia. Man labai gaila tų Lietuvos ir rajono valdžia nusivylusių žmonių, kurie nebemato išeities iš šio liūno.

              Gerbiami rajono Tarybos daugumos atstovai, mere Vaclovai Dačkauskai, Administracijos direktoriau Sigitai Karbauskai, seniūne Sauliau Bakšinski, kur mes einam ir kas mūsų ten laukia?

 

Vaclovas Macijauskas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys

KODĖL?

Tolumoje matosi sutvarkyta pakrantė, šalia savivaldybės apžėlę pakraščiai...

Grupė Slengių gyventojų kreipėsi su iniciatyva rinkti parašus dėl gyvenvietės prijungimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės. „Čia esame visiškame rajono nuošalyje“ – teigia vienas iš iniciatorių.

            Klausimas Kodėl, čia yra visiškai vietoje. Tačiau tai nėra klausimas kodėl žmonės nori arba tikisi gyventi geriau, turėti geresnę infrastruktūrą, jausti, kad savivaldybėje jie yra lygiaverčiai gyventojai su savo poreikiais ir svajonėmis. Aš tik noriu paklausti kodėl Klaipėdos rajono savivaldybė esant tokiai situacijai nesiima priemonių, neaktyvina bendravimo su gyventojais, neskelbia apklausos, kas negerai ar ką reikia keisti, kad žmonės būtų patenkinti. Ko gero čia yra viena iš pagrindinių tiesiogiai rinkto mero ir tarybos narių pareiga. Tuo metu žmonių tiesiogiai rinkto mero Vaclovo Dačkausko mes negirdime, o administracijos direktorius Sigitas Karbauskas sugeba pareikšti: „Bet kokia iniciatyva yra sveikintinas dalykas, nes laimi tik iniciatyvūs žmonės. Laikas parodys, ar jie pasieks savo tikslą ar ne“. Supratau, kad tų trylikos slengiškių direktorius nelaiko iniciatyviais, nes sarkastiškai prognozuoja jiems nesėkme dėl jų iniciatyvos.

Kodėl,  pasigirdus tokiems slengiškių ketinimams dar prieš mėnesį nebuvo atlikta situacijos analizė, neišnagrinėta  kodėl gyventojai kreipiasi, teigiami ar neigiami atsakymai nepagrįsti, nėra dialogo, nėra ieškoma problemos sprendimo būdų. Kodėl einama susipriešinimo ir „kas laimės“ keliu. Juk ir taip aišku, kad nieko nedarant pralaimės visi. Jei pavyks slengiškiams atsiskirti pralaimės ir savivaldybė ir atsiskyrę gyventojai. Jau turime Tauralaukio pavyzdį, kur beveik niekas nepasikeitė geriau nei buvo. Kur bebūtų problema, manau, jog jos sprendimas yra bendrame sutelktame darbe.

Kodėl mūsų savivaldybės dauguma strateginės vizijos Sendvario seniūnijos gyvenviečių vystymui jau daugelį metų neturėjo, juk ne pirma diena, kai rajono teritorijoje šalia Klaipėdos vystosi gyvenvietės. Ko gero turėjo jau parengus 2005 metų rajono bendrąjį planą ir numačius plėtrą numatyti ir švietimo infrastruktūros, vandentiekio – kanalizacijos, pagrindinių gatvių bei kelių schemą. Šitai niekam nerūpėjo, nors nuo 2004 metų meras yra tas pats, niekam nepasakysi, kad kiti nepadarė. Dabar belieka pripažinti savo klaidas, tačiau dar per praėjusius rinkimus meras – Vaclovas Dačkauskas yra pasakęs, kad jis niekada neklydo.

Kodėl 2018 08 30 tarybos posėdyje svarstytu klausimu dėl sklypo daugiafunkciniam centrui Slengiuose pirkimo buvo nuspręsta nutraukti vykdytą konkursą ir pradėti naują. Tai vėl atims laiko, projektavimas ir statybos bus pradėtos pusmečiu vėliau, o tai reiškia dar didesnį gyventojų pasipiktinimą. Nesuprantu kam šito reikia. Gal įtakos turi tai, kad Klaipėdos priemiestyje gyvenantis žmonės nebalsuoja už „tradicines“ rajone valdančias partijas, čia jie gauna iki 4-5 procentų visų rinkėjų balsų. Gal požiūris „mes jums nereikalingi, tai ir jūs mums nereikalingi“ vyrauja rajono valdančiojoje daugumoje. Kaip sakė: „o kas gali paneigti, kad taip nėra?“. Esant tokiam neveiklumui kyla daug įdomių minčių.

Kodėl beveik visi karjero pakrantės gyventojai gauna grasinančius raštus dėl to, kad jie prižiūri ir tvarko laisvos valstybinės žemės ruožą. O juk paprasta būtų perspėjimus ir daug mandagesnius pasiųsti tiems keliems, kurie tikrai užtvėrė praėjimą. Čia jau tikrai ne lėšų, o paprasto dėmesio savo rajono gyventojams trūkumas.

Beje argumentas, kad žmonės, atėję į rajoną iš miesto, nori jaustis klaipėdiečiais irgi suprantamas. Gerai prisimenam rajono valdančiųjų sukeltą vajų dėl savivaldybės pavadinimo. Nors ir nepatinka man sakyti „juk aš jums sakiau“ tačiau kas pamena aš jau tada , kai buvo pradėta kalbėti apie pavadinimo keitimą sakiau ir rašiau, kad tai gali iššaukti gyvenviečių, esančių šalia Klaipėdos norą jungtis prie miesto. Tai ir įvyko, o tik reikėjo paklausyti ką sako kitaip mąstantys.

Taigi kreipiuosi į Jus gerbiami valdantieji, jei galima mažiau Jūsų gražių fotografijų laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose, daugiau tikrų ir realių darbų. Beje kiekvienam yra lengviau, kai jis išdrįsta klaidas pripažinti.

Klaidos dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs. (Fransua de Larošfuko – XVII a prancūzų eseistas)

 

Vaclovas Macijauskas

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys

 

p.s: Pasiūlymus kaip galima ar reiktų spręsti susidariusią situaciją mūsų komanda rengia ir pateiksime vėliau.

 

 

Kiek dar galima rizikuoti gyvybėmis...

Atviras laiškas Klaipėdos rajono Merui Vaclovui Dačkauskui ir vicemerei Rūtai Cirtautaitei

            2018 – 07 – 09 raštu kreipiausi į Klaipėdos rajono savivaldybės Merą Vaclovą Dačkauską klausdamas apie susidariusią situaciją Girkaliuose dėl priešgaisrinių tvenkinių ir hidrantų. Problema rimta ir turi būti neatidėliotinai sprendžiama: Gyvenvietėje esantys priešgaisriniai tvenkiniai aptverti ir neprivažiuojami, o esantis hidrantas gaisrinės darbuotojų teigimu duoda tik 7 kubinius metrus vandens per valandą, kai tiek vandens gaisrinė mašina išnaudoja per 7 min. Įvertinant tai informavau gerbiamą Merą, kad yra pavojinga situacija ir nelaimės atveju Girkaliuose rizikuojame gyventojų turtu ir gyvybe.

            Rašte pateikti klausimai skambėjo paprastai ir aiškiai:

1. Kas ir kada suderino sklypų, kuriuose yra priešgaisriniai vandens telkiniai žemėtvarkinius

privatizavimo projektus.

2. Kodėl šie telkiniai nebuvo įteisinti kaip statiniai.

3. Kodėl iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių siekiant sumažinti Girkalių gyventojų

rizikas gaisro atveju ir nebuvo išspręsti vandens paėmimo klausimai.

Atrodo ko bereikia, išsiaiškinom kas ir kaip įvyko, kas atsakingas, įspėjome savo pareigų nevykdžiusius darbuotojus, kad ateityje tai nesikartotų ir imamės priemonių padėčiai taisyti. Pasirodo tai tik mano kaip nieko nesuprantančio tarybos nario svajonės. Rašte, kurį gavau neva kaip atsakymą tiesioginis pasityčiojimas iš manęs, Girkalių gyventojų ir Gaisrinės darbuotojų. Kad ir kaip nenorėčiau apkrauti jūsų gerbiamas mere ir ponia vicemere savo rašliavos skaitymu cituoju Jūsų raštą pilnai:

„Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariui                                                                                                     Vaclovui Macijauskui

Dėl tarybos nario rašto-paklausimo

            Informuojame, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija persiuntė Jūsų 2018-07-09 raštą -paklausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui. Gavę atsakymą Jus informuosime papildomai.

            Informuojame, kad rengiant 1999-03-25 sprendimą Nr. 150 „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ nebuvo gauta informacija apie Girkaliuose esančių tvenkinių žemės sklypus ir jų poreikį nei iš administracijos, nei iš Tarybos narių.

            Savivaldybės administracija neturi informacijos, kodėl ardantis kolūkiams tvenkiniai nebuvo perduoti Savivaldybei ir kodėl jie nebuvo įregistruoti kaip nekilnojamas turtas.

            Dėl galimybės privažiuoti prie tvenkinių ugniagesių komanda sutardavo su sklypų savininkais, kaip pasinaudoti tvenkiniais.

            Įgyvendinant vandens tiekimo projektą Girkalių kaime buvo įrengti priešgaisriniai hidrantai, atitinkantys reikalavimus.

            Girkalių gyvenvietė patenka į Palangos ir Plikių ugniagesių komandų aptarnaujamas teritorijas. Buvo svarstoma dėl Girkalių komandos reikalingumo ir optimizavimo. Buvo nuspręsta komandą palikti. Girkalių komandai skiriamos lėšos materialinei bazei stiprinti ir gerinti, skiriamas didelis dėmesys gaisrų prevencijai. Manome, kad skiriama pakankamai dėmesio Girkalių ugniagesių komandos veiklai.“

Pabaigoje dar rašoma, kad šį atsakymą galiu apskųsti teismui, tačiau nesupratau, kaip galiu užginčyti raštą, kuriame nieko nepasakyta.

Raštą pasirašo Merą pavaduojanti Rūta Cirtautaitė.

            Jūsų atsakyme gerbiamieji nėra nei vieno atsakymo. Nei kas suderino žemėtvarkos projektus, nei kas atsakingas už susidariusią situaciją, galų gale niekas net nepasidomėjo ar tikrai Girkaliuose taip nesaugu gyventi. Ar tikrai yra privažiavimas prie telkinių, kiek vandens galima paimti iš hidranto. Manau, kad kažkas iš Jūsų privalėjo nuvykti į vietą ir pasidomėti situacija, tačiau tai jums nei motais, svarbu būti (sėdėti) savo vietoje. Jums gerbiamas Mere kaip suprantu visiškai vienodai kas atsitiks jei Girkaliuose įvyks gaisras. Ar atsiras didvyrių, kurie be vandens iš gaisro gelbės žmones. Tikiuosi nelaimės atveju prisiimsite atsakomybę. O dar geriau būtų kad išspręstumėte problemą, pareikalautumėte darbuotojų atsakomybės ir pareigų vykdymo,  tada nereikės bandyti išsisukinėti ir slėptis už kolektyvinio sprendimo.

 Ir labai įdomi priešpaskutinė rašto pastraipa, kurioje lyg tarp kitko subtiliai mano supratimu užsimenama, kad Girkalių gaisrininkų komandą palikome nors ir galėjome išformuoti, bet jei labai šnekėsit mes jos galime ir nepalikti. Apie baimes aš jau rašiau, tačiau gerbiamas Mere, yra žmonių, kuriems žmogaus gyvybė brangesnė už jo darbo vietą, todėl jie ir prabilo.

            Beje nujausdamas Jūsų atsakymą aš taip pat raštu kreipiausi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie VRM. Tikiuosi šioje institucijoje dirba labiau atsakingi  pareigūnai ir bus imtasi tinkamų priemonių. Apie jas aš tikrai informuosiu Bangos skaitytojus

Ir dar, jei Jūs tokius beformius atsakymus rašote tarybos nariui, tai kokius atsakymus gauna mūsų gyventojai. Skaičiau jų ne vieną, todėl ir reikalauju konkrečių atsakymų.

 

Pagarbiai,

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys

Vaclovas Macijauskas

 

 

Kažkas ne taip...

Paskutiniu metu aplinkoje vykstančius įvykius bandau įvardinti keliais žodžiais: „Kažkas ne taip“. Štai nuskambėjo Liberalų skandalas su MG Baltic ir viskas nutilo; Prezidentė gatvės žargonu su įtariamu sunkiais nusikaltimais asmeniu aptarinėjo teisėsaugos vadovų paskyrimą ir viskas nutilo; anksčiau buvo Garliavos skandalas - žuvo bent 5 žmonės ir viskas nutilo; iškėlė pabėgusiai Venskienei bent 10 kaltinimų ir viskas nutilo. Dabar vėl keliamas klausimas dėl CŽV kalėjimų, kažkoks advokatas atstovauja Lietuvą be jokių įgaliojimų, Prezidentą V. Adamkų gąsdina kalėjimu, o iš portalų išiminėjami straipsniai. Gal irgi viskas nutils?

 Nežinau, kur tiesa, kur pusė tiesos, o kur melas, tačiau jaučiu, kad pastarojo čia daugiausiai. Lietuvos žmonės, gal kiti mažiau besidomintys, kaltina vieną ar kitą pusę, ginčijasi ir pykstasi tarpusavyje. Taigi, klausimas: „ Kas vyksta?..“. Ir teturiu tik vieną atsakymą: „Kažkas ne taip“.

Šiandien niekas nereikalauja valstybės paslapčių ar kitų slaptų dokumentų paskelbimo, tačiau kažkaip į spaudą patenka visokios saugumo  departamento pažymos apie neva nusikaltimus, tačiau bylos kaip ir nuvėsusios. Juk prisimenam, kaip „tyrė“ Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą ar ne 12 metų, bet liko klausimas „Kodėl?“.

Šiandien buvęs kaltinamasis, šios partijos lyderis atgimsta lyg Feniksas iš pelenų ir žmonės juo tiki. O kodėl turėtų netikėti? Juk nenuteistas, nepasodintas, tik apkaltintas. Vadinasi -  nekaltas.

O eiliniam Lietuvos piliečiui reikia paprasto atsakymo į klausimą „Kuo galima pasitikėti?“.

 Jis ir pats padarytų išvadas, tik suteikit jam informaciją. Dabar gi kai visur tik pusė tiesos arba visiškas melas, belieka pasitikėti tik astrologija.

Klausimas neišnyksta ir mūsų Klaipėdos rajone. Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pašalinamas iš Vietos veiklos grupės valdybos dėl destrukcijos, tai pačiai valdybai, dar prieš pašalinimą išvykus su partneriais į užsienį, kelionėje kivirčijamasi iki to, kad reikia sugrįžus santykius aiškintis viešai, o tas pats direktorius sunkiai suvaldo rankas būdamas šalia moterų. Teturiu tik vieną  atsakymą: „Kažkas ne taip“.

Administracijos direktoriaus „patarėja“ slapčia filmuoja susitikimus su premjeru ir transliuoja viešai, nors oficialiai žiniasklaidai nebuvo leista dalyvauti. Leidžiami abejotinos kokybės ir vertės savivaldybės metraščiai, sudarius sutartį su firma, kurioje dirba ta pati administracijos direktoriaus „patarėja“. Na, tikrai kažkas ne taip.

Savivaldybės biudžetas, nors ir sunkiai surenkamas, taškomas į kairę ir dešinę. Atrodo, kad taškytojai niekada daugiau 100 eurų kišenėje neturėjo. Vaizdas toks, jog su pinigais valdantieji visiškai nemoka elgtis. Kaip gali vertinti kažkada pagamintų ir užsistovėjusių meno kūrinių pirkimą, sklypo prie muziejaus pardavimą ir mėginimą atpirkti, skvero miesto centre dalinį remontą per dvejus metus ir daug kitų dar nerastų ir neįvardintų taškymų.... Ką besakytumėt – kažkas ne taip.

Dar geriau, kai savivaldybės administracijos direktorius, kuris privalo vykdyti tarybos sprendimus, moko tarybos narius kaip jie turi balsuoti ir gąsdina juos interpeliacijomis. O jei dar pridėsi rajono mero Vaclovo Dačkausko gąsdinimus teismu opozicijai, kai pastaroji pasipriešino betiksliam mūsų bendrų pinigų taškymui? Meras vietoje to, kad vienytų tarybos narius ir bendrai ieškotų sprendimų, siunčia grasinantį laišką rajono tarybos opozicijai, kuri tik reikalauja protingo mūsų visų lėšų naudojimo.   Čia tikrai kažkas ne taip.

Manau, kad tas „Kažkas ne taip“ gimė tada, kai atsirado dvi pusės: valdžia ir žmonės. Šiandien dažnai girdime sakant, kad žmonės (piliečiai) kovoja su valdžia, nes yra skirtingose barikadų pusėse. Taip atsiranda dvi Lietuvos – mūsų ir jų. Tikiu, kad žmonės supras, kas yra kas ir kažkada išrinks tokią valdžią, su kuria nereikės kovoti. Tam reikia daug dirbti, o svarbiausia, patiems eiti į valdžią, nes turime daug žmonių, kurie yra kelis kartus labiau išsilavinę ir daug blaiviau mąstantys, negu dabar esantieji valdžioje. Savaime niekas neįvyks, laukia sunkus darbas.

 

Vaclovas Macijauskas

*********************************************************************

 

Suaugusių vaikų žaidimai...

 

„Paskutiniu metu vis gilėja properša tarp Klaipėdos rajono Savivaldybės valdančiosios daugumos frakcijų. Kai kas dar bando atskiras lytis sustumti į krūvą, tačiau kiti blaškosi ir vis didina tą atstumą.

Taip galiu įvardinti nesenus įvykius Savivaldybėje. Jau seniau rašiau, kad Administracijos direktorius paskelbė karą merui ir nori valdyti situaciją vienas. Po Savivaldybę slampinėja „neetatinė direktoriaus patarėja“ (tai neseniai sužinojome iš spaudos) ir skleidžia informaciją Savivaldybės vardu. Paskutinis lašas mero kantrybės taurėje turėjo būti tiesioginė Savivaldybės vadovų susitikimo su Lietuvos Respublikos vyriausybės premjeru transliacija feisbuko paskyroje. Nors buvo sutarta, kad pasitarime nebus spaudos atstovų, visa informacija apie susitikimą bus pateikta spaudos konferencijoje po pasitarimo. Niekam nežinant „neetatinis patarėjas“ pasitarimą transliavo į socialinius tinklus. Po susitikimo Ministras Pirmininkas buvo apie tai informuotas savo kanalais ir kaip manote kieno jis paklausė kas čia darosi? Žinoma, – mero.

Susitikimas, kuris turėjo suteikti galimybę derėtis su vyriausybe dėl papildomų investicijų skyrimo, ko gero, atitolino tas investicijas. O ir pats direktorius, kaip buvo matyti susitikime, pertraukdamas kitus tuo pačiu ir merą bandė parodyti, kas čia „šeimininkas“. O pasakojimas, „kaip „Hidrostatyba“ pakėlė kainą norėdami dalyvauti statybos konkurse“ man nesuprantamas rimtų valstybės tarnautojų pasitarime.

Man nesuprantama, kaip pasitarime, į kurį nebuvo kviesti žurnalistai, rajono tarybos frakcijų vadovai, komitetų pirmininkai ir Tarybos nariai gali dalyvauti absoliučiai pašalinis žmogus? Spaudoje Administracijos direktorius teigia turįs 16 tokių „patarėjų“. Kodėl nedalyvavo jie visi? Tačiau, ko gero, svarbiausias klausimas – kaip pašalinis žmogus turi prieigą prie Savivaldybės feisbuko paskyros? Dar didesnis klausimas – ar jis neturi prieigos prie kitų Savivaldybės dokumentų, viešųjų pirkimų, finansinių dokumentų ir kt.? O juk yra ir tarnybinės bei komercinės  paslaptys. Kiek man žinoma, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas neturi teisės dirbti su slaptais dokumentais. Čia jau nebejuokinga.

Taigi, manau, premjeras susidarė įspūdį, kaip reikalai tvarkomi mūsų Savivaldybėje, kurioje matosi, kad yra aiškios dvi stovyklos. Ar gali protingas vadovas siūlyti nukreipti 20 milijonų eurų investicijų į savivaldybę, kurioje tokia tvarka? Atsakymas, ko gero, – aiškus.

Kyla natūralus klausimas, kur toliau vairuos laivą du kapitonai, su pasidalinusia komanda? Ar plauksime į drumstus vandenis su neaiškias ir neįvardintais, bei „neapmokamais visuomeniniais patarėjais“, kurie jau bando užvaldyti rajoną? Ar eisime kūrimo ir klestėjimo atvirumo ir skaidrumo keliu? Ar politika formuosime taip, kaip tinka slaptiems, neįvardintiems „patarėjams“ ar dirbsime taip, kad kiltų bendras rajono gyventojų pragyvenimo lygis, didėtų pasitikėjimas savo išrinktais atstovais, atsirastų pasididžiavimas savo aplinka, savivaldybe?

Teisūs buvo Platonas ir Aristotelis, sakydami, kad politika yra antras pagal kilnumą, bet kartu ir sudėtingumą menas po filosofijos. Taigi, kad tą meną įvaldytume, neužtenka kažkokių niekuo netapusių ir nieko iki galo nepadariusių patarėjų. Reikia skaidrumo, atvirumo ir pagarbos aplinkai. Taip, kaip ir tiesioginiuose rinkimuose išrinktam merui reikia tvirto stuburo ir atsakomybės už procesus vykstančius savivaldybėje.

 

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas

*********************************************************************

 

Kas vyksta arba mišrainė iš nieko...

Yra sakoma, kad moterys iš nieko gali padaryti du dalykus: Skandalą ir mišrainę...

Paskutinio laikotarpio vyksmas Klaipėdos rajono savivaldybėje parodė, kad tai daroma ne tik iš nieko bet ir dėl nieko. Žmogus, kuris ko gero turėjo viską paaiškinti – Rūta Cirtautaitė atsiribojo tylos uždanga, ką čia ir bepasakysi, dėl posto pasitraukė iš savo frakcijos ir partijos. Kyla realus klausimas: kur konservatoriškos vertybės ir rinkėjų pasitikėjimas, jeigu tave išrinko su šiuo sąrašu, vadinasi turi tos linijos ir laikytis. Taigi tikėtina, kad minėta ponia pasuko šia linkme dėl šiltos vicemero vietos. O ką, alga gera, atsakomybės nėra, darbo irgi – kiek nori tiek ir dirbi.

Rajono rinkėjų tiesiogiai išrinktas meras Vaclovas Dačkauskas irgi daug neaiškina, atsieit konservatoriai reikalavo skulptūrą „Bangai“ statyti. Taip ir norisi paklausti gerbiamo mero: o kodėl tamsta pats pritarei šios skulptūros statybai? Pagal to meto informaciją merui rankas daugiausiai sukinėjo ne konservatorių frakcija, o „Tvarkos ir teisingumo“ su administracijos direktoriumi Sigitu Karbausku priešakyje. Manau, kad save gerbiantis politikas, ypač tiesiogiai išrinktas meras galėjo ir turėjo išlaikyti savo poziciją dėl skulptūros tada, o ne organizuoti neeilinį posėdį dėl skulptūros, beje jame meras ir pats balsavo už skulptūros pastatymą. Taigi jei taip nusprendei pats, nekaltink kitų. Beje mere norėčiau jūsų paklausti ar nuomonės turėjimas Klaipėdos rajono savivaldybėje tikrai laikomas blogo tono požymiu? Jeigu jūs tikitės dviese su p. Rūta ir toliau valdyti situaciją apsirinkate. Situaciją seniai jau valdo administracijos direktorius su pavaduotoja Ligita Liutikiene. O Jums belieka paklusniai sekti iš paskos siekiant išsaugoti p. Rūtos vietą.

Įdomiai elgiasi ir Žemaičių frakcijos nariai Raimondas Simanavičius ir Egidijus Skarbalius. Juk jei susibūrėme į frakciją tai aptarkime reikalus kartu ir spręskime kaip darome. Tačiau du buvusios frakcijos nariai apie tai nieko neinformavo. Kam reikalingi tokioje koalicijoje žmonės tokie kaip aš, kurie turi savo nuomonę ir ją gina(į šia koaliciją tikrai nebūčiau jungęsis). Aš pats atėjęs su šia partija į rajono tarybą rinkėjų valia buvau perkeltas iš 49 sąrašo vietos į 3, todėl ko gero turėjau teisę žinoti kas vyksta frakcijoje. Tačiau kaip supratau tarybos nariai „pagavo“ galimybę valdyti situaciją ir nusinešė du savo auksinius balsus į naują daugumą. Tik neaišku kam juos panaudos: ar rajono gerovei kelti ar asmeniniams interesams tenkinti.

Tikėtina, kad šioje istorijoje paminėti veikėjai stengiasi išsaugoti savo vietas. Tie veikėjai kaip ir visada žarijas žarsto svetimomis rankomis. Taigi grįžkime prie mišrainės – kaip sakiau tik moterys ją gali padaryti iš nieko...

Ne pati didžiausia paslaptis, kad merui buvo siūloma koalicija, kurioje dalies tiems, svetimomis rankomis žarijas žarstantiems nebebuvo vietos. Galbūt todėl meras ir pabijojo, o gal jie turi kokios informacijos, kuri pakenktų mero ar kieno nors reputacijai.

Rašau ne tam, kad ką nors apkaltinti ar pasmerkti, o tik tam, kad rajono gyventojai domėtųsi kas vyksta, būtų aktyvūs ir darytų išvadas sau.

 

************************************************************

 

 

Paminklai ir skulptūros...

Statydami paminklą ar kitą skulptūrą dažniausiai siekiame kilnių tikslų, tačiau kaip sako lietuvių liaudies patarlė – Gerais norais ir pragaras grįstas. Taip ir mes čia ant Lietuvos kuriame savo pragarą. Jau atrodo Lukiškių aikštės memorialas taip skrupulingai ir ilgai buvo svarstomas, dalyvavo ir visuomenė ir sudaryta komisija, tačiau pasirodo - viskas ne taip. Gal nelaimėjo tas kas reikia, gal kito skonis ne toks, kas čia žino. Nuostabiausia nuomonė nuskambėjo iš kultūros paveldo departamento: - Lukiškių aikštėje kalvos būti negali.

Ką tai reiškia? Mano supratimu niekas nesitikėjo, kad laimės menininkas be didelio vardo, o su didele idėja, kuri patiko visuomenei ir komisijai. Kitaip gi jau ir iš anksto, pateikus 5 siūlymus galėjo būti pasakyta, kad toks pasiūlymas netinka, tačiau gi niekas nesitikėjo, jau ko gero ir KPD buvo savo įsivaizdavimą susidariusi kas turi laimėti...

Na bet grįžkime į savo „kaimą“ – Gargždus, čia irgi įdomūs dalykai darosi. Neseniai nuskambėjo skandalas, kuris vos nesuardė daugumos dėl paminklo „žuvusiems buriuotojams“ , kurie kažkaip tapo „Bangos“ futbolistais. Kiek buvo aistrų, kiek barėsi dauguma rajono taryboje, o reikėjo tik vieno, kaip aš sakiau: -sėdėti ir tartis, ir kol bus susitarta nieko nedaryti.

Šiandien išmestas dar vienas perlas iš lobyno: skulptūra „Amber O“. Nesu nusistatęs nei prieš menininkus, nei prieš konkretų asmenį, nevertinu skulptūros meninės vertės, jau vien faktas, kad skulptūra buvo eksponuojama Pietų Korėjos Yesu mieste vykusioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ aiškiai pasako jos vertę. Tačiau kodėl toks skubotumas. Rajono valdantieji (kitų į pasitarimą nekvietė) nusprendė teikti tarybai sprendimo projektą dėl leidimo statyti minėtą skulptūrą skvere prie knygyno. Panagrinėjau medžiagą ir nebesuprantu kodėl neatsižvelgta į specialisto pamąstymą apie tai, kad kubo stiklas, kurio plokštumos lygios mūsų sąlygom per laiką praras savo vaizdą ir reikalaus daug priežiūros. Be to kaip suprantu skulptūra yra juodo metalo, todėl neatspari korozijai, o juk ji stovės lauko sąlygomis, tik apsaugota nuo lietaus. Kodėl nesvarstytos kitos ekspertų siūlytos erdvės pastatuose, tokios kaip kultūros centras ar savivaldybės fojė. Kas nusprendė dėl kūrinio įsigijimo, ar tokio mums reikėjo. Dabar įvairiai pritempinėjam prie Kuršių kultūros ir Baltų istorijos.

Šia tema diskutavom su urbanistikos profesoriumi Algiu Vyšniūnu, kuris be kita ko uždavė klausimą: - Ar tikrai Gargžduose sutvarkytos ir užbaigtos visos erdvės, kad trūksta tik meninio akcento, jau nekalbant apie šio kūrinio eksploataciją ir tinkamumą lauko sąlygom.

Žiūrint iš profesionalumo taško idealiausia seka būtų pasitvirtinti rajono skverų, atmintinų ir paminklinių vietų specialųjį planą, įrengti erdvę ir po to pagal galimybes ieškoti autoriaus ir kūrinio, kad įamžinti mūsų užsibrėžtą idėją, atmintį ar tiesiog meno kūrinį. Gal  mums reikia pasinaudoti Lukiškių aikštės paminklo patirtimi ir ramiai, kartu su rajono visuomene, specialistų komisija pasvarstyti kokį ir kur paminklą ar skulptūrą statyti. Manau reikia pasiekti tokį susitarimo lygį, kad bent jau didžioji dalis gyventojų tam pritartų ir patenkinti rinktųsi į skulptūros atidengimo šventę. Nedarykime nieko skubotai.

Nežinau kaip kiti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai, tačiau aš asmeniškai būsiu prieš, kad sprendim  2017-11-30 Tarybos posėdžio medžiagos IV dalis (37 sprendimo projektas)as dėl skulptūros būtų priimtas skubos tvarka.

*************************************************************************

 

2015 04 02

Su baime maža laimė...

Ilgai svarsčiau, rašyti-nerašyti, gal patylėti, gal manęs nesupras, tačiau negaliu tylėti, jei pasakei A sakyk ir B. Esu patenkintas praėjusių rinkimų rezultatais ir tai nėra koks nors kerštas ar nepasitenkinimo pliupsnis. Tiesiog tai yra pastebėjimai, kurių bus ir daugiau.

Ne iš kvailumo, o tvirtai apsisprendęs atėjau į tiesioginius mero rinkimus. Maniau rajonui reikia mano vadybinės ir politinės patirties. Juk dauguma sutiktų žmonių man sakė reikia keistis, reikia naujų žmonių naujų minčių.  Kad ir kaip mėginau tai pasakyti ir parodyti rinkėjui, nepasisekė ir nepasisekė visiems kartu. Eidamas į rinkimus tikėjau savo pergale, kaipgi kitaip ir daug žmonių tikėjo. Tačiau eigoje pamačiau, kad nieko nebus, nes netgi tie, kurie dėjosi tavo bendražygiais turi asmeninių ambicijų ir planų bei susitarimų. Nenorėjau net eiti į partinį sąrašą, tačiau sutikau būti įrašytas paskutiniu ir gavau tik 358 pirmumo balsus. Panaši situacija ir kituose sąrašuose, kandidatas į merus gauna netoli 3000 balsų ir iš pirmos vietos sąraše su nepilnu tūkstančiu pirmumo balsų nukrenta į trečią. Ką tai reiškia? Šioje vietoje tinka vienas rajone sklandantis posakis: „ko nepaklausi niekas nebalsavo už Gražulį, o jį išrinko

            Dalyvavimas rinkimuose atvėrė man daug dalykų, pirmas jų tai nesąžiningas žaidimas. Jei pirmame debatų renginyje valdantieji tiesiogine žodžio prasme gavo į kaulus tai sekančiose jie tiesiog nedalyvavo, o sekė arba lenkė debatų renginius susitikinėdami tose pačiose seniūnijose su valstybės tarnautojais mokytojais ir kitais jiems pavaldžiais žmonėmis ir pasakodami apie baubą, kuris ateis jei jų nerinks bei saldindami pažadais. Kai kas debatus vadino demokraijos prošvaiščiu, aš manau tai naivuolių bandymas patikėti geresniu pasauliu.

            Rinkimuose dažnai kalbėjau apie norą panaikinti baimes. Baimes turėti savo nuomonę ir reikšti ją, baimes kam nors pasakyti tiesą į akis. Ar Jūs įsivaizduojate savivaldybės įstaigos vadovą, esantį vienos iš valdančiųjų partijų sąraše,  kuris prieina prie tavęs ir sako: - Vaclovai ir aš ir mano šeima ir giminaičiai balsavo už tave. Kitas savivaldybės darbuotojas pritaria nuoširdžiai mano programai, džiaugiasi, kad gfalų gale ateis nauji žmonės ir skaitau valdančiųjų rinkiminiame laikraštyje, kaip jis myli kitą kandidatą iš valdančiųjų ir kaip norėtų, kad jis taptų meru. Arba prieš rinkimus renkant patarėjų komandą ne iš vieno(s) girdėjau, kad ji(s) pilnai pritaria mano įdėjom, sutinka man padėti, bet tik su viena sąlyga, kad neviešinsiu to, nes „kas bus jei tavęs neišrinks“, ir tai tikrai išsilavinę ir pareigas užimantys žmonės, kuriuos laikau savo draugais. Jie tokiais(draugais) ir liks, tik kur padėsim baimę, kurią eskaluoja dabartiniai politikai. Pastumti jų į užribį nepavyko. Ką darysim ir ko męs bijom, gal savęs, gal negauti duonos kąsnio, gal nesulaukti paaukštinimo darbe ar papildomų eurų savo ar savo įstaigos biudžetui. Negaliu nepacituoti Dainiaus Razausko iš jo laiško sutrikusiam lietuviui... : „Šiuo požiūriu gyvenimas – tai negailestingas mūšis, kova, nuožmus karas. Karas su savo baimėmis. Ligi paskutinio atodūsio. Bet tu tegali pasirinkti viena iš dviejų: arba stoti į šį žūtbūtinį mūšį už savo širdį ir už gyvenimą, arba savo kalėjimo kamputyje susirietęs drebėti ir merdėti. Tik nepamiršk, kad niekas nežadėjo tavęs palikti gyvo už tai, kad susirietęs kamputyje drebėsi.“ O gal tikrai atėjo laikas ištiesti savo stuburą visiems, kuriems to norisi. Apie tai ko gero dar kalbėsim ne kartą.

            Vienas kandidatas deklaravo, kad nors ir bus išrinktas neis į tarybą, tai rinkėjai ko gero specialiai iš jo paėmė ir pusantro tūkstančio eurų į valstybės biudžetą atidavė, suteikę jam tarybos nario mandatą, už kurį seimo nario mandato jis tikrai neatiduos. Vieno partinių sąrašų dalyvė oficialiai pareiškė paliksianti seniūno vietą, jei bus išrinkta į rajono tarybą, pamatysim. Drąsi mergina, o kur kiti drąsuoliai „savo noru“ įsirašę į sąrašus, neišdrįsę to garsiai deklaruoti...  O gal tai norma, gal taip ir turi būti surikiuotas gyvenimas? Man dažnai kyla klausimas ar męs galime išlikti sąžiningi bent jau prieš save. Jei galime būkime tokiais tai padės pakeisti gal ne pasaulį, bent jau šiek tiek teritorijos aplink save į gerą. Mahatma Gandis yra pasakęs auksinius žodžius: „Jei suprastume, kiek daug iš tikrųjų galime, išspręstume daugumą pasaulio problemų.

            Na ir įvykis, kuris sukrėtė rajono visuomenę(tikiuosi) tai trijų partijų koalicijos sutarties pasirašymas. Kažkada TT (jie to jau ko gero neprisimena) deklaravo, kad sieks naujovių, kad esami rajono vadovai nieko nepadarė žmonių gerovei, bylinėjosi su jais teismuose visą kadenciją, o tik pakvipus galimybe gauti keletą postų, (nepykite TT atstovai, mano supratimu prieš Rūtą ir jos intrigas nepapūsite) charakteriai suminkštėjo, galvelės nusileido ir pasidavė, dar bandydami aiškinti, kad vykdo rinkėjų valią. O juk rinkėjas jiems patikėjo, kad pakeis esamą valdžią. Kaip susiformavo dauguma. Tegul atleidžia man vienas buvęs tarybos narys už privataus pokalbio paviešinimą o jis buvo toks: - „taigi ko dar reikia susėdom keturiese susitarėm o kitiems pasakysim kaip reikia balsuoti“;  Ar jaučiame pavojų, kad greitai vieno užteks, kad priimti sprendimą. Pietų Korėjos diktatorius Parkas Chung-Hee yra pasakęs: „tol, kol esame vargšai, negalime būti laisvi, skurdas daro tautą pažeidžiama“; Tik kažin ar tai daro materialinis ar dvasinis skurdas. Čia aš kreipiuosi į naujai suformuotą daugumą, būkite budrųs, neleiskite spręsti už jus, patikinu, kad norinčių tai daryti tikrai yra ir bus.

            Po kelių dienų po pirmojo mero rinkimų turo į mane kreipėsi vienas iš dviejų kandidatų klausdamas ar palaikysiu jį  per mero rinkimų antrąjį turą, aš kaip ir apsidžiaugiau, prisiminiau savo rinkiminį šūkį: „bendradarbiaudami pasieksime daugiau“  ir klausiu, o kodėl turėčiau palaikyti, sėskim aptarkim, burkim komandą, juk aš dar debatuose sakiau: „gerbiami pretendentai, jūsų komanda ne už jūsų nugaros, ten geriausiu atveju jūsų partiečiai, jūsų komandą suformuos rajono žmonės, rinkėjai“ . Likau nesuprastas, kaip čia dabar „nereikšmingas prasisiekėlis“ drįsta „dideliam žmogui“ klausimus užduoti, siūlymus teikti, o aš mat tai buvau supratęs kaip kvietimą į komandą, kvietimą dirbti kartu. Kas su mumis pasidarė, kad tik pretenduojantys valdyti rajoną didžiažmogiai nebemoka su išrinktais tarybos nariais kalbėtis, o kaip per rinkiminę agitaciją suokė: „mes kalbėsimės su visais rajono žmonėmis“ tai kad su keliais nesusišneka.

            Va tokie, nei liūdni nei linksmi savaitgalio pamąstymai. Prisidėkite, mąstykime ir diskutuokime kartu, kalbėkime apie tai kas gerai ir kas negerai, ko norėtume ir ko nepageidautume. Įsivaizduokite, kokios idėjos gali gimti tokioje diskusijoje, kiek galima nuveikti kartu.

 ***********************************************************************