Kalbėti, girdėti, susitarti.

Sek tuos, kurie ieško tiesos, tačiau bėk nuo tokių, kurie skelbiasi ją radę. (Anglų patarlė)

       Paskutiniu metu viešojoje erdvėje verda aštri diskusija dėl daugiafunkcio sporto centro statybos Gargžduose. Kalba ir rašo visi, vieni teikia argumentus, antri kolioja kitaip galvojančius, treti sako statykit bet kur, tik statykit. Visi savotiškai teisūs ir svarbiausiai įsitikinę savo tiesa.

      Šiame savo pasisakyme aš nenoriu agituoti nei už vieną nuomonę, tačiau norisi pakalbėti apie diskusijos galimybę, kad girdėtume vienas kitą ir sugebėtume priimti kito nuomonę taikiai, be pykčio ir susipriešinimo. Juk nesvarbu, kokios tavo politinės pažiūros, religiniai ar kiti įsitikinimai, visų pirma tu esi ŽMOGUS. Taip, tai rašau didžiosiomis raidėmis, nes svarbu, kaip šitą žodį supranti, dvasine, esybės ar materialiąja prasme. Visi mes esame žmonės materialiąja prasme, priklausome tai pačiai gamtos daliai, tačiau ar visada sugebame būti žmogumi savo esybe ir dvasine būtimi. Ar mokame pagarbiai elgtis su kitu žmogumi, kuris gal ir fizine ir supratimo ar gyvenimo nuostatų prasme yra kitoks nei tu arba mąsto kitaip? Tai ko gero svarbiausias klausimas, kaip mes galime taikiai ir supratingai sugyventi visuomenėje. Aš puikiai suprantu savivaldybės tarybos opozicijos veikėjus, kurie pagal nerašytas taisykles turi prieštarauti pozicijai, tačiau ar dėl visko, kas daroma ar keičiama, ar visada reikia kaltinti kitus būtais ir nebūtais dalykais? Oponuojantys mato kitos partijos narių interesą, bet nutyli interesą verslininko, kuris garsiai agituoja už naujos teritorijos įsisavinimą, nes pasirodo pastarasis ten vykdo gyvenamųjų namų statybos projektą. Kai kas kaltina kad jau nuspręsta kas statys daugiafunkcį, nors statytojui juk nesvarbu vieta. Taigi kažką sakant visada svarbu išklausyti aplinkinių nuomones ir jas įvertinti. Sudėti visus pliusus ir minusus į vieną vietą.

      Manau, kad reikalinga aiški miesto ir rajono plėtros vizija, dėl kurios turėtume susitarti, kaip ir dėl to, kad jos nekeisime per artimiausius 10-20 metų. Tokios plėtros plano sprendimas turėtų būti priimtas pasitarimuose su gyventojais, verslo įmonėmis, profesinėmis bendrijomis ir bendruomenėmis. Tai yra daug stabilesni dariniai ir organizacijos nei rajono taryba, kuri tik tvirtina sprendimus pagal rinkimuose gautus gyventojų mandatus. Kadencijinis planavimas yra labai blogas dalykas, nes politikai tokiu atveju gyvena tik 4 metų vizija, kuri reiškia, kad dirbama ne aplinkai, o ateinantiems rinkimams, vadinasi tik keliems metams. Mąstymas toks: - jei manęs nebeišrinks, tai man jau nebeįdomu. Tačiau juk svarbiausia yra ne tai ar tave išrinks, o kokį pokytį ar naudą tu atnešei savo aplinkai. Taip mąstant galima nuveikti daug gerų darbų ir suplanuoti miesto ir rajono ilgalaikę, stabilią plėtrą ir ekonomikos augimą. Kalbant apie tai nelieka aš ir tu, o atsiranda tas paprastas bet sunkiai ištariamas MES.

      Savo pamąstymuose nekaltinu nieko, tiesiog noriu paskatinti kalbėjimą, klausymąsi ir susikalbėjimą, argumentų viršenybę prieš ambicijas, padorumo pergalę prieš melą ir įžeidinėjimą. Kalbėkimės ir bandykime susikalbėti, neverskime kitų tikėti savo tiesa, užtenka jei suprantame vienas kitą.

 

Vaclovas Macijauskas