"Legali" tarša Ketvergių apylinkėse

      Ketvergiai – tai nedidelis kaimas Klaipėdos rajono vakaruose. Šiuo metu čia gyvena apie 600 nuolatinių gyventojų. Gyvenvietėje veikia 1889 m. vietinio ūkininko įkurta mokykla. 1897 m. valstybės lėšomis pastatyta nauja mokykla – dabartinis senasis mokyklos pastatas. Dabar tai sėkmingai veikianti bemaž 300 moksleivius ugdanti pagrindinė mokykla. Visai šalia plyti didelis miško masyvas – Šernų miškas ir teka Minijos upė (ichtiologinis draustinis), kaimo viduryje – Kalvių atkuriamasis tvenkinys, kuriame NATURA 2000 saugomos upinių žuvėdrų perimvietės.

      Gyventojai labai džiaugtųsi puikiu susisiekimu su miestu, nes iki Klaipėdos centro tik 15 km, gėrėtųsi juos supančia įstabia gamta, tačiau kaimynystėje – Dumpių kaime – įkurtos kelios taršios įmonės, kurios nuolat didina pajėgumus ir tuo pačiu didina taršą ir smarvę. Kaime įsikūrusi bendruomenė, kurią labiau sujungė kova už geresnę gyvenimo kokybę, o ne džiaugsmai ir šventės. Praėjusių metų vasarą gyvenvietę ir aplinkines teritorijas apglobiantys kvapai pasiekė piką. Bendruomenės iniciatyvinė grupė ėmėsi plataus tyrimo, taršos leidimų studijavimo, kad suprastų, ar veikiančios įmonės laikosi įstatymų, ar gyventojus nuodijanti tarša legali, ar vis dėlto pažeidžiami teisėti gyventojų lūkesčiai turėti švarią aplinką. Tyrimo metu teko belstis į daugelio įstaigų duris – Aplinkos apsaugos agentūrą, Aplinkos apsaugos departamentą, Visuomenės sveikatos centrą ir daug kitų. Deja, ne visur buvome išgirsti ir suprasti, ir tik susitikus su Vyriausybės vicekancleriu D. Matulioniu mūsų nuogąstavimai buvo išgirsti ir buvo sudaryta Vyriausybinė komisija minėtoms problemoms ištirti. Trumpai pristatysiu, kas gi mus neramina.

      Dumpių kaime įsikūrusios AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginiai, UAB „Branda LT“ bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelė, AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai, UAB „KRATC“ nepavojingų atliekų sąvartynas, UAB „Toksika“ pavojingų atliekų aikštelė, planuojama UAB „Barocenas“ pavojingų atliekų perdirbimo aikštelė, Ketvergiuose veiklą vykdo UAB „Hidrostatyba“ Kalvių statybinių atliekų smulkinimo gamybinėje zonoje ir UAB „Rūteda“ planuoja krematoriumo statybą (Ketvergių k.). Dumpių kaimo gamybinės teritorijos dydis – per 200 ha. Kokią gi turime problemą? Tai bendruoju Klaipėdos rajono planu leidžiama didžiulė taršių įmonių koncentracija, be to, planuojamos ir atsiranda kaimynystėje naujos taršios įmonės.

      Vyriausybinės komisijos išvadose patvirtinta, kad bendruomenės susirūpinimas pagrįstas. Atlikus neplaninius patikrinimus, daugelyje šių įmonių aptikti nemenki nusižengimai. Išvadose siūloma Klaipėdos rajono savivaldybei, atsižvelgiant į suminius įmonių kvapų sklaidos rezultatus, kurie rodo, kad Dumpių kaimo teritorijoje ir greta esančių įmonių plėtros potencialas išnaudotas, rekomenduoti nebeplanuoti teritorijų planavimo ir statybų planavimo procese jokių įmonių, kurių veikloje gali kilti nemalonūs kvapai, turintys neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Visos įmonės turi patvirtintus taršos leidimus, jose nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, tačiau tos zonos plečiasi gerokai toliau ir siekia gyvenamąsias teritorijas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad taršos leidimą žymiai paprasčiau gauti, nei jį sustabdyti ar panaikinti.

      AB „Klaipėdos vanduo“, nors savo veiklą ženkliai modernizavusi, vis dar turi atvirus nuotekų priėmimo baseinus ir neranda lėšų sutvarkyti senus atviruoju būdu tvarkytus nuotekų nusėsdinimo baseinus, kurie skleidžia baisią smarvę ir yra biologinio pavojaus šaltinis.

      AB „Grigeo Klaipėda“ naudojasi 1970 m. statytais valymo įrenginiais, kurie neatitinka šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų, ir pagal pačių sukurtą „komposto“ reglamentą sandėliuoja visokiomis cheminėmis medžiagomis užterštas celiuliozės atliekas aikštelėse, kurių sandarumo ir patys negali patvirtinti. Tai dar vienas didelis smarvės ir taršos šaltinis. Vyriausybinė komisija pripažino, kad tokio pobūdžio „valyklas“ skubiai reikia prijungti prie vienintelio Klaipėdos regione licencijuoto nuotekų tvarkytojo tinklo – AB „Klaipėdos vanduo“.

      UAB „KRATC“ veikla nekelia abejonių dėl jos reikalingumo, tačiau įmonė, įsisavinusi per 40 mln. eurų europinės paramos, vis dar nesugeba dirbti skaidriai ir švariai. Komisija konstatavo, kad nesilaikoma aplinkosaugos reikalavimų, vengiant kvapų iš atliekų rūšiavimo patalpų, bei neteisėtai priimamos nerūšiuotos statybinės atliekos, kurios tokiu pavidalu ir verčiamos į kaupą kartu su UAB „Fortum“ katilinės pelenais. Dėl šių pelenų bendruomenei taip pat kyla daug klausimų, nes sąvartynas dirba pagal nepavojingų atliekų taršos leidimą, bet turime pagrįstų abejonių, ar pelenai iš „Fortum“ nepavojingi. Deja, bet juose galima rasti labai daug Mendelejevo lentelės elementų. Nors pagal smarvę „KRATC“ nėra didžiausia, tačiau tarša pakankamai didelė, o dar turint omenyje, kad planuojama dar viena kaupo sekcija, tolygi dabar matomai (per 30 m).

      Dar viena įmonė, kuri negali pasigirti tvarka, – UAB „Toksika“, sandėliuojanti pavojingas atliekas. Jos teritorijoje radome didžiulį kiekį nelegaliai laikomų naudotų geležinkelio pabėgių iš visos Lietuvos. Deja, net privalomas nurodymas susitvarkyti nieko nepagelbėjo. Šis dvokiantis „turtas“ vis dar įmonės teritorijoje, nes neva Vokietijoje (kur jie turėjo būti išgabenti) jie nepriimami tokiais kiekiais. Galima tik įsivaizduoti, kokią smarvę pabėgiai skleidė, esant lauke per 30 laipsnių karščio, ir kaip jie teršia gruntą, suversti ant pievos be jokio paruošto pagrindo.

      UAB „Branda“ atieka naudingą visais požiūriais veiklą – iš biologiškai skaidžių atliekų ruošia kompostą – trąšas, tačiau, nors ir dirba pagal olandiškas technologijas, beveik visi procesai vykdomi atviruoju būdu – atliekų sandėliavimas, ruošiamo komposto vartymas ir sijojimas bei paruošto komposto sandėliavimas, kas skleidžia didelę smarvę. Belieka tikėtis, kad ši įmonė įgyvendins savo pažadus investuoti į bioreaktorius, kurie turėtų ženkliai sumažinti smarvę.

      Dar negana visos puokštės atspalvių, į Dumpių kaimynystę planuoja kojas įkelti UAB „Barocenas“, planuojantis pavojingų atliekų perdirbimo aikštelę, konkrečiai – nafta užteršto grunto valymą, bet tai juk papildoma smarvė, į kurią neatsižvelgta ruošiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Jau šiuo metu esama smarvė pasiekia Toleikius, dalį Ketvergių ir Spengių gyvenamųjų teritorijų. Deja, savivalda ir šiuo klausimu nepasiruošusi padėti bendruomenei, tvirtindama, kad Vyriausybinės komisijos išvados ir pasiūlymai rekomendacinio pobūdžio.

      Ketvergių galvos skausmas – UAB „Hidrostatyba“ – veiklą vykdo pačiame gyvenvietės centre. Šioje gamybinėje bazėje smulkinamos ir parduodamos įvairiausios statybinės atliekos. Veikla, aplinkosauginiu požiūriu, labai naudinga, nes panaudojamos perdirbtos atliekos, tačiau kaip ši įmonė galėjo suderinti taršos leidimą (beje, vėlgi neterminuotą), kai kaimas – už įmonės tvoros, artimiausias namas 90 m atstumu, mokykla už 130 m, nors taršos leidime skelbiama, jog 1,5 km spinduliu nei gyvenamųjų namų, nei viešosios paskirties pastatų, nei ugdymo įstaigų nėra. Kokiomis akimis reikia žiūrėti į tokio pobūdžio paraiškas ir suderinti jas be pastabų? Kaip galima nematyti, kad įmonė neteisėtai naudojasi vienu valstybiniu žemės sklypu, o kitu – ne pagal paskirtį? Galima tik įtarti, kokie ryšiai lemia savivaldos parašus tokiai veiklai įteisinti. Per 10 m. atlikta daug tyrimų ir visuose juose fiksuojamas dienos metu viršytas leistinas ekvivalentinis triukšmo lygis, tai fiksuota ir 2018 m. Klaipėdos rajono teritorijos triukšmo monitoringe, tačiau visi akli ar kurti gyventojų skundams. O kur dar reali tarša kietosiomis dalelėmis, juk už tvoros dirbama ne su švariu pajūrio smėliuku.

      Visame tame paveiksle dar galima pristatyti ir UAB „Rūteda“ planuojamą ūkinę veiklą – krematoriumo statybą. Visi suprantame, kad tai reikalingas objektas. Bet! Ne kaimo viduryje ir ne šiandienos situacijoje, kai aplinkosaugos specialistams reikia pirštu nurodyti įmonių pažeidimus. Juk ir „Hidrostatybos“ veikloje nebuvo „matomi“ nusižengimai, kol mūsų raštas apie situaciją nepasiekė aukščiausių pareigūnų, todėl ir siūlome UAB „Rūteda“ geriau planuoti, pvz., vaikų darželio, už kurį visi gyventojai būtų labai dėkingi, statybą.

      Mūsų bendruomenė nėra prieš verslą. Mūsų siūlymas – glaudžiau bendradarbiauti su savivalda, kuri turi ginti savo gyventojus, planuojant gyvenamąsias ir gamybines teritorijas, priimti tokius sprendimus, kurie tenkintų abi puses, o ne akivaizdžiai stotų nesąžiningų ir socialiai neatsakingų verslininkų pusėn, vaikydamiesi abejotinų pajamų, kadangi dauguma mokesčių ateina ne į rajono biudžetą, o į miesto, nes įmonės registruotos Klaipėdos mieste.

Todėl į Savivaldybės tarybą rinkime atstovus, kurie supranta egzistuojančias problemas ir nežiūri į jas pro pirštus. Būkime patys socialiai atsakingi ir tik bendrai visi veikdami pakeisime situaciją į gera.

 

Rasa Kuzavienė - Kandidatė į klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius.

 

Apie mane

UAB "Branda" atviros aikštelės

AB "Grigeo Klaipėda" atvira komposto aikštelė

KRATC "Piliakalnis"

UAB "Toksika lauke ant pievos sandėliuojami pabėgiai